protas

prõtas sm. (2) KBII52; DP262, Vln19, SD140, H, R369, N 1. FT aukščiausias pažintinės veiklos laipsnis; mąstomoji, protaujamoji galia; sąmoningo, išmintingo veikimo pagrindas: Proto darbas rš. Proto darbininkas rš. Prõto jėga NdŽ. 2. atskiro žmogaus sugebėjimas mąstyti, suprasti, išmanymas, išmintis: Ar tai prõts, kad kas, sulaukęs rudenį riebų, vis besijuokdams ir dainuodams lašinius ėda K.Donel. Bet gailėjimas nieko negalėjo dabar man padėti, protas buvo per vėlai atėjęs J.Balč. Gamta apdovanojo ją ne tik grožiu, bet ir protu sp. Širdele mano, suviliota ir apsiverkusi nesyk, išgirsk bent kartą sveiką protą, jo patarimo paklausyk! Mair. Protan eiti (darytis protingesniam) LL84. Noriu pagyvęt, kol į prõtą suaugs duktė Erž. Į prõtą ateina i nebibijo darbų Rdn. Ka pasęs, ateis į prõtą [p]Bgt. Kada tu ateisi į prõtą?! Pc. Dabar tatai truputį į prõtą atvirto, pradės suaugti Plt. Įaugęs į prõtą vyras Krš. Suaugs į pročiùką, nebsius Krš. Motinai nepavyko atvesti jos į protą rš. A pablūdai, a nū prõto atstojai?! Pvn. Marcikė nū prõto atstojo, nebgal susisišnekėti Užv. Anie dirba viską, kaip nu prõto atstoję Akm. Jis nuo karto buvo visiškai nu proto atstojęs Pc. Šviesaus prõto žmogus NdŽ. Šaltu protù (nesijaudindamas) NdŽ. Prõto įsigyti NdŽ. Vaikas iš motinos gimsta su protu Vkš. Penkių metų jau žino, prõto turi Pkr. Nekrauk teip daug, turėk prõto! Sml. Nu mat prõtas vaiko – ėmė ir padarė savaip Rz. Jo prõtas lyg mažo vaiko Šn. Žmogus pačiame prote Pš. Suaugus merga, visam prote Ktk. Mat vyro prõtas: išėjo prie arklių i paliko vaiką vieną Jrb. Ką tu su bobom: bobiškas prõtas tai bobiškas Mžš. Senelė turi vaiko prõtą (suvaikėjusi) Brb. Kur jo protas (ką jis galvoja taip darydamas)? Ėr. Argi prõtas – eit prisgirdyt (pasiskandinti)?! Krd. A turi prõto nors už kapeiką? Krš. Kas duos prõto, ka pats neturi Vlkv. Žmogau, prõtą turėk (pagalvok), vaikų nešaldyk! Mrj. Prõto (protingas) žmogus žino, kas vaikas motinai Grd. Žėdnas žmogus apie save prõtą turia (supranta) Skr. Protas viską dirba Ėr. Reikia čėse turėt protą, o po čėso nebėr ko Brž. Galvoj prõto neturėjo – dūmus leido pirkion (apie dūminę pirkią) Žln. Jau čia ne mano prõtu – prašyk ana jo Al. Kur eiti, kame rasti – aš prõto tiek neturu Štk. Jo (115 metų senio) i prõtas nebuvo pragaišęs Švd. Ar prote žmogus buvo, kad taip padarė? Rm. Proto (mokslo, talento) jis turi J.Jabl. Kad durnas esi, i būk: prõto neįduosi, kad smagenų nė[ra] Mžk. Jau tas kvailas, tam prõto neindėsi Mrj. Jei pats nesistengs mokytis, prõto neįpūsi Jnš. Tai spėk – reikia prõtas pasukt [i](gerai pagalvoti) Km. Praeina gyvenimas, praejinėja ir žmogaus prõtas Ad. Ak, ben proto imkitės! K.Donel¹. Vaikai, skaitykiat ir imkiatės proto! M.Valanč. Prõtą pasiėmęs (pasidaręs protingesnis), galėtų gyventi Užv. Pragaišeno prõtą arielkoj Klt. Pametė boba prõtą Palango[je] – prisigėrė Krš. Ar tu protą pametei, kad sumislijai tą ežerą užraukti? LTR(ž.). Vaikeli, tu prõtą pabaigsi su tuo šunim Plv. Ko reik, to reik, o žmoguo proto reik KlvrŽ. Šitam (dabartiniame) protè jau nereik [vyro], o tada reikėjo Skr. Šiuo protu aš liepčio piemenei gyvolius ganyti, o vaikus ilgiau pamiginčio Šts. Lopyti apsivilkus nereikia todėl, kad gali protą susiūti (juok.) LTR(Šk). Kap jis pastaisys, pasveiks, bus su protù Lp. Aš jau matau, kad ana nebėra viso proto LTR(ž.). Ai, sesele, ką tu kalbi? Ar neturi proto? JV247. Mat jam tiek to protelio Jnšk. Didumo jis didelis, tik protẽlis mažas Rm. Pats mažas, o prõtas didelis: penkių metų skaitė, rašė LKT221(Žm). O kaip užaugsiu, protelį gausiu, aš pašersiu žirgelį JV80. Jaunas mano sūnužis, menkas jojo protužis RD46. Kas tave užaugino, protužio išmokino? BsO305. Dievulis davė man protužėlį, neklausiau to bernelio LTR(Ldvn). Nė viens žmogaus protas to negal Mž336. Tada dirbo ... visi išmintingi vyrai, kuriemus ponas išmintį ir protą pridavęs buvo žinoti, kaip visokį darbą daryti turėtų BB2Moz36,1. Be proto (neprotingai) SD10. | Tiktai proto dantis išdygsta tarp 17–25 metų, kartais dar vėliau, o neretai jis visiškai neišdygsta rš. ^ Daug galvų – daug proto KrvP(Klm). Turįs protą išsisaugoja daug nelaimių M. Protas rankas ir kojas vaduoja LTsV77. Vieną pusę darbo dirba protas, kitą rankos Kpr. Paukštį plunksnos gražina, o žmogų – protas LMD(Vv). Gilus protas, nors žmogus kuprotas KrvP(Šlv). Skaniai pavalgius, ir protas šviesesnis LTR(Srd). Kas galva, tai protas Erž. Protas išmintį vadžioj B. Prõtas razumą vadžioja Mrj. Prõtas eina pirma jo (protingas ne pagal amžių) Ktk. Protas paskuo vaikščio[ja] (per vėlai susivokiama) Als. Blogai, ka žmoguo prõtas paskiaus ateina Grd. Vienu protu mažai padarysi LTR. Ir didelė galva ne visad proto pilna KrvP(Mrk). Tas gudrus, kas neturia prõto Trg. Koks prõtas, tokia ir kalba Ds. Kiek žmogaus, tiek prõto (apie vaiką) Mžš. Vyras kaip jaučias, protas kaip kaušas LTR(Pnd). Tiek proto, kaip gaidžio kulny LTR(Rs). Koks žmogus, toks ir protas VP25. Koks protas, tokis ir darbas Rud. Kokia galva, toks ir protas Rs. Jis turi proto sulig šuniu tupinčiu Kp. Ji da prõto kai avis tur Rd. Jau neb iš proto, bet į protą augi (daraisi protingesnis), vaikali! Šts. Ilgas plaukas – trumpas prõtas, trumpas plaukas – ilgas prõtas Trgn. Bobų prõtas in plaukus suaugęs Kt. Daug proto, maža darbų KrvP(Rs). Kožnas savo protu džiaugias PPr266. Kad protą dalijo, kame tu buvai? LTR(Šll). Kvailas protas visiems juokus daro TŽIII380. Kas neturi proto, tas ubagais eina Sim. Nepasitikėk dideliai nei savo protu Sim. Svetimu protu toli nenuvažiuosi LTR(Gdr). Dantis praėdęs – proto neįgavęs S.Dauk. Kad vietos neteksi, protą įgausi S.Dauk. Kad vieko neteksi, protą priimsi B. Ačiū už patarimą – ne vakar protą suradau ir ryt dar jo nepamesiu KrvP(Nmn). Iš metų – ir iš proto LTR(Pp). Metų kaip bočiuo – proto kaip vaikuo Dr. Kai Dievulis nori nubaust, tai atima protelį Ldvn. Arielkai į trobą įeinant, protas eita laukan VP6. Degtinė į namus – protas iš namų KrvP(Užp). Begerdamas proto nesurasi, ir tą, ką turėjai, pamesi KrvP(Vrn). Bernui nereik prõto, o arkliui akių Erž. Jaunas šio amžius, bet senas protas VP18. Geras gyvenimas dažnai žmogų pagadina, o sunkus – proto išmokina KrvP(Krn). Šaukštu proto neįkrėsi LTR(Srd). Geri žmonės protą gerbia, pikti – pinigus KrvP(Mrk). Barzdos rėtį priskuto, o proto neįgavo Plt. Daugiau pinigų negu proto KrvP(Jnš). Be pinigų nėra nė proto KrvP(Klm). Bagotam proto nereikia, ir, jei kvailas, niekas už tai nepeikia KrvP(Stk). Durnam proto neįdėsi Žvr. Prieg proti tai ir grožis tinka Vlk. Protẽl, protẽl, sugrįžk nors an didžiųjų švenčių (sakoma neprotingai pasielgus) Trš. Senas protu, jaunas gvaltu MŽ382. Sudiev, razumėli, protas išvažiuoja! LTR(Vb). To protalio kaip molalio – plepa visokius vėjus (iron.) Dr. Turi kojas, bet neina, turi šiaudų – neėda, turi plunksnas – neskrenda, turi protą, bet ne visada (lova) Pnd. ║ apie neprotingų būtybių nuovoką, orientaciją: Šuo gyvą prõtą turia kaip žmogus J. Prõtą ir kožnas gyvulys turi Trgn. Jeigu arklys daugiau prõto turėtum, žmogus nevažiuotum [su arkliu] Všv. ^ Ir varna turi savo protą LTR(Srd). Ir asilo protu pasitikėsi, kai sukčiaus nagus paregėsi KrvP(Rtn). ║ vidinė būsena: Bręstanti krašte revoliucinė situacija audrino jaunuolių protus rš. 3. galvos smegenų veikla: Proto (psichikos) ligos labai sunku gydyti J.Jabl. Prõto ligonis NdŽ. Prõto trūkumas NdŽ. Pagydė tą prõtą, parvažiavo geresnė Brs. Prõtas jau sugedęs (pamišęs) Dgč. 4. sąmonė: Nė klajojo, nė nieko, protè visą laiką buvo Skr. Jis kalbėjo visu protu [prieš mirdamas] Ėr. Susilpo širdis, bet mirė su protu Rm. 5. nuomonė, pažiūra: Kad visi būtų vieno proto! rš. Pagal mano protą N. Mano protù, žmonys jauniejai pasikartų, kad anus nukeltumi į senūsius laikus Pln. Mano protu, jai nereikėjo su tokiu piemeniu prasidėt Jnš. Mano protu, jai verčiau buvo nebesugrįžt Sb. Mano prõtas būtų eiti į daktarkas Dr. Man tik prõtas (man rodosi, norisi) tam vaikui duot į kailį Škn. Man prõtas (man rūpi, atrodo) verst viską laukan Škn. 6. Grv atmintis: Jau daug metų, ir prõto atsimyt nė[ra] KzR. Dainos išeina iš prõto Smn. Ir regėjau, ir vis ne protè (neatsimenu) Arm. Ar tau prote, kap kada mus apvogė? Arm. 7. mintis, idėja, sumanymas: Man geresnis prõtas pripuolė KI493. 8. prk. žmogus kaip protautojas: Mes kuriame komunizmą – pačią laimingiausią visuomenę, apie kurią amžius svajojo geriausieji žmonijos protai (sov.) sp. Ir pagaliau įvyko tai, apie ką šviesiausieji žmonijos protai svajojo amžiais: pirmas žmogus pasiekė kosmosą ir grįžo atgal į žemę sp.

◊ ant prõto pùlti svaiginti: Alų labai peikia – saldus, an prõto nepúola Rz.

be prõto labai: Be prõto bijaus virsti Lnk. Be prõto buvo tos bulvės skanios Gršl. Be prõto brangus NdŽ. Be prõto geras, gražus NdŽ.

į prõtą (kas) įmanomas, neblogas: Ir taip šį metą į prõtą [skilos], o kitumet po keturias tokias į kupetą liuob būti Plt.

iš prõto eĩti (išeĩti, kráustytis, išsikráustyti)

1. kvailėti, pamišti: Ką tu darai, ar iš proto išejęs ir esi?! Skd. Šį rytą jis kaip iš proto išėjęs laksto po namus niekur sau vietos nerasdamas I.Simon. Seni iš prõto išeĩna (suvaikėja) Azr. Būtum iš prõto išsikráustęs – taip tada krimtais Rs. Ar iš prõto išsikráustei, kad teip darai?! Srv.

2. netekti blaivaus požiūrio, dvasinės pusiausvyros: Visi apylinkės vyrai dėl jos ėjo iš proto J.Avyž. Ne tie metai buvo, kad bernas dėl mergos iš proto kraustytųsi K.Bor.

iš prõto eĩti labai smarkiai ką daryti: Stipriai užpylė trąšų, iš prõto viskas eĩna (vešliai auga) Jd. Rugiai, miežiai graži, eĩna iš prõto Pj. Palytų – bulbės iš prõto eĩtų Krš. Muno cibulės iš prõto eĩna Krš. Eĩna iš prõto tie burokai Krš. Alus iš prõto eĩna (gerai rūgsta) Jnšk.

iš prõto varýti (vèsti NdŽ) daryti beprotį, pamišusį, pakvaišusį: Taip skauda dantis, iš proto varo Skd.

prie prõto nelabai daug, negausiai: Akmenų y[ra] pri prõto Gršl.

prõtą maišýti (išmaišýti, pamaišýti, sumaišýti) daryti pamišusį, kvailą: Galva ima gelti ant sykio, maĩšo visą prõtą Vdk. Anai paskutinį prõtą išmaĩšė: čia tėvai puola, čia tas beprotis Trk. Baisu, kad prõto nepamaišýt [liga] Slk. Ta smarvė (degtinė) sumaĩšo vyrams protùs, pablūsta su visu Rdn.

prõtas maĩšosi (pasimaĩšė, susimaĩšė) išprotėjo: Jau tau kiba protas maišosi Gs. Tavo prõtas pasimaĩšė Vdk. Ka tau prõtas susimaĩšė, tai tylėk Ėr.

prõto mylė́tojas; I filosofas.

su protù apgalvotai, saikingai: Viską reikia daryti su protù Jnšk. Su protù elgtis NdŽ. Su protù dirba Rm. Kaina su protù NdŽ.

su protù (proteliù) susibárti (susipỹkti) sukvailioti: Žmona nebloga, tik su proteliù kartais susìbara Pln. Buvau su protù susipỹkęs Mrj. Ar su protù susipykái, kad kambarė[je] šunį laikai?! Slnt.

týčiu protù tyčia: Anie tyčiu protu eina viršuj, i kur tu bebėgsi! Žg.